Stovyklavietė „Pērlīte“ (Perlas) yra Viesytės ežero pakrantėje, 9 km atstumu nuo Viesytės, 29 km atstumu nuo Jekabpilio ir 130 km atstumu nuo Rygos. Ežero plotas – 232,2 ha, ilgis – 7,5 km, plotis – 0,5 km. Tai yra ilgas, išsitęsęs ežeras, kuris suima Vasarajaus ežero vandenis. Iš jo išteka Mėmelio intakas – Viesytės upė.
Stovyklavietės svečiams siūlomos su aktyviu laisvalaikiu susijusios paslaugos. Galima apsistoti nameliuose (nešildomuose), palapinėse, pasistatyti kemperius. Galima naudotis laužavietėmis, dušais, tualetais, stogine su sodo židiniu, valtimis, katamaranu ir nuomojamis dviračiais, pirtimi, krepšinio, tinklinio aikštelėmis, estrada po atviru dangumi. Pirtyje galima pasikaitinti, išsiperti su šviežia vanta ir atsivėsinti ežere tiek vasarą, tiek žiemą. Šventėms, konferencijoms, bendrovių renginiams siūloma banketų salė, kurioje yra vietos iki 150 svečių. Šventėms, kurias norite švęsti siaurame rate, siūlomi svečių namai su sale, kurioje yra židinys ir miegamieji. Svečių namuose „Pērlīte“ yra sauna su baseinu, vienas miegamasis, erdvi terasa, iš kurios atsiveria įspūdingas vaizdas į Vesytės ežerą. Svečių namuose „Ziemas māja“ (Žiemos namai) yra virtuvė, du miegamieji, balkonas.
Vyno sodas yra vienas iš Latvijoje didžiausių ir veislių įvairove turtingiausias tarp vynuogynų, kurie tik yra šiaurinėse platumose. Evaldas Pūpolis (1928-2015) daugiau nei 40 metų dirbo augindamas vynuoges ir atlikdamas selekciją. Vynuogių auginimą šiuo metų yra perėmusi jo dukra, kuri mielai dalijasi patirtimi ir vynuogių auginimo tradicijomis bei teikia patarimus. Be viso to, čia galima pasigrožėti įspūdingu vaizdu su vynuogienojų terasomis, nes šiame sode, galinčiame pasigirti didžiausiu rūšių skaičiumi, iš viso yra apie 80 vynuogių rūšių.
Žvelgiant iš Vyno kalno Rudzyčių namo, matomas Sperianių kalnas – antroji pagal aukštį vieta po Ormankalnio, kuris yra apytikriai už 3 km. Sperianių kalno aukštis yra 133 metrai virš jūros lygio. Kalnas apipintas legendomis, tai sena aukojimų vieta. Kaip pasakojama, kažkada ant kalno stovėjo aukšta pilis, kurią valdė labai griežtas valdovas, liepdavęs žmonėms dirbti ir sekmadieniais. Vieną sekmadienį, netinkamu laiku dirbdami, tarnai pradėjo valdovą ir jo pilį keikti. Staiga trenkė žaibas, nugriaudėjo perkūnas ir pilis su visų valdovu nugarmėjo skradžiai žemę.
„Abecėlės takas“ įrengtas 2014 m. pavasarį, skiriant jį Senojo Stenderio 300 metų jubiliejui. Stenderio „Abecėlės takas“ supažindina su „Abecėle su paveikslėliais“ (raidėmis). Takas yra apie 300 metrų ilgio ir veda į buvusio pastoriaus dvaro vietą. Abecelė yra vaiko pasaulio formavimosi pagrindas ir viena iš filosofiškiausių knygų, kurios tik kada yra pasirodžiusios. Kiekvienas gali rasti lentelę su pirmąja savo vardo raide, perskaityti, ko mokė Senasis Stenderis, ir pamėginti sukurti savo dvieilį.
Varnavoje, kuri yra 12 km nuo Viesytės, galima pabuvoti Senojo Stenderio gimtinėje, iš kurios yra kilę 15 Latvijos bažnyčios pastorių, taip pat gydytojų, teisininkų, karininkų, vaistininkų ir prekybininkų.
Iš jų žinomiausias yra Gothardas Frydrichas Stenderis (Senasis Stenderis) – vokiečių tautybės pastorius, švietėjas, latvių pasaulietinės grožinės literatūros pradininkas, iškiliausias 18 a. poetas, kalbininkas ir išradėjas. Stenderių giminės kapai yra kalnelyje už Sunakstės bažnyčios. Kapinių kalnelyje ilsisi Stenderių giminės penkios kartos. Senojo Stenderio kapą dengia Dauguvos dolomito antkapis su užrašu: „Čia palaidotas G. F. Stenderis, LATVIS, gim.1714, mir. 1796 su savo ponia“ (Sche aprakts G.F.Stenders LATWIS dzim. 1714 mir. 1796 ar sawu gafpafchu).
Už kapinių teritorijos palaidota Varenbrokos dvaro barono fon Bero dukra Angela, kuri nusižudė dėl nelaimingos meilės. Ant jos kapo pastatytas atjaunaujintas Baltasis angelas.
Netoli nuo Stenderių giminės kapų kalnelio, jo pakalnėje, aukštyn kyla Sunakstės bažnyčia. Pirmoji Sunakstės liuteronų bažnyčia, Kuržemės hercogo Gothardo Ketlerio paliepimu pastatyta apie 1570 m., buvo iš medžio ir iškilusi ant to paties kalnelio, kur ir dabar stovi balto mūro Dievo namai. Dabartinė Sunakstės bažnyčia (pagal skaičių – ketvirta) statyta 1827-1829 m. Bažnyčios nuosavybė yra Latvijos vokiečio tapytojo Johano Leberechto Eginko (1784-1867 m.) altoriaus paveikslas „Kristaus žengimas į dangų“ (1844 m). Bažnyčioje įrengta atminimo lenta Pirmojo pasaulinio karo laisvės kovose kritusiesiems ir ištremtiesiems į Sibirą. Prie bažnyčios yra 1989 m. Senajam Stenderiui atidengtas atminimo akmuo. Bažnyčiai būdinga ampyro stiliaus architektūra, tai triaukštis bokštas su pabrėžtomis atbrailomis. Bažnyčios altorius sukurtas neogotikos stiliaus ir išsiskiria gotinių elementų turtingumu.
Apytikriai 3 km atstumu nuo Serpinių ir Pilszemniekų namų yra Serpinių piliakalnis. Serpinių piliakalnis yra atskirai stovintis 36 m aukščio kalnas su lygia viršukalnio plokštuma. Rytiniuose ir pietiniuose piliakalnio šlaituose, kurie ne tokie statūs, yra dvi terasos. Piliakalnio plokštumoje, ypač jos pietinėje dalyje, terasoje ir šlaituose aptiktas kultūrinis sluoksnis, o rytinėje ir šiaurės rytinėje papėdės srityje – didelė gyvenvietė su įtvirtinimais. Piliakalnyje ir gyvenvietėje surasti radiniai leidžia nustatyti, kad Serapinių piliakalnis buvo apgyventas nuo 1-ojo mūsų eros tūkstantmečio. 1998 m. piliakalnyje buvo iškelta Europos kultūrinio paveldo dienų vėliava.
