Biržų regioninio parko Lankytojų centre įrengta ekspozicija, supažindinanti su šios saugomos teritorijos išskirtinėmis vertybėmis. Pagrindinė ekspozicijos tema – „Prasmengančios žemės kraštas“, kadangi Biržų kraštas garsėja smegduobėmis, įgriuvomis, įdomiais geologiniais procesais.
Biržai yra unikalus kraštas, kuriame žemės paviršius aktyviai formuojasi nuolat keisdamas kraštovaizdį. Gruntiniam vandeniui išplovus gelmėje esančius gipso klodus, įgriūva žemė. Susidaro paslaptingos smegduobės: vienos – sausos (garsusis gamtos paveldo objektas...
Tai ryškiausias bastioninių pilių paminklas Lietuvoje. Pilis pastatyta 1586-1589 m. Kristupo Radvilos Perkūno lėšomis švedų puolimams atremti. Deja, pilis du kartus buvo atitekusi švedams. Atkovoję Biržus didikai Radvilos pilį 1655-1669 m. restauravo, atstatė pagal magistro Ulricho T. Spinovkio projektą. Ruošiantis Šiaurės karui, Biržų pilyje 1701 m. Lenkijos ir Lietuvos karalius Augustas II ir Rusijos caras Petras I pasirašė sutartį kovai prieš švedus. 1704 m. švedai pilį vėl užpuolė ir susprogdino. Išliko tik dalis rūmų sienų, rūsių, pilies vartų tiltas,...
Astravo (grafų Tiškevičių) dvaro kompleksas.
Lietuvą prisijungus prie carinės Rusijos, Biržai iš nusigyvenusių Radvilų atiteko grafui Tiškevičiui. Naujieji šeimininkai šiaurinėje Širvėnos ežero pakrantėje XIX a. viduryje pasistatė puošnius, klasicizmo ir ampyro stilių, dviaukščius netaisyklingo plano rūmus su žemu mezoniniu, aukštu belvederiu, dviem vienaaukščiais fligeliais. Be rūmų, dvaro kompleksą sudarė arklidės, šunininko namelis, malūnas, ūkiniai pastatai, arkinė užtvanka-tiltas:
•į italų vilą panašūs mūriniai ampyro stiliaus...
2011 metų pavasarį Biržų regioninio parko Karajimiškio kraštovaizdžio draustinio smegduobyne, kur žemės paviršių aktyviai formuoja karstiniai reiškiniai, Mantagailiškio „Gojelio“ miške, karstinės kilmės senos smegduobės šiaurinio šlaito sienelės papėdėje tarp uolienų luitų speleologai rado landą į urvą. Netrukus smegduobė, kurioje buvo išaiškintas šis urvas, ir kurioje buvo aptikta barsuko lankymosi ženklų, buvo pavadinta „Barsuko ola“.
2012 m. rudenį maždaug 2,5 ha ploto teritorijoje įrengtas pažintinis-geologinis pėsčiųjų takas...
Karstinė smegduobė „Karvės ola“ – tai šulinio tipo anksčiau buvusi beveik apskrita piltuviška karstinė smegduobė. Viršuje ji šiaurės-pietų kryptimi buvo apie 12 m, o rytų-vakarų kryptimi – apie 10 m skersmens; jos gylis – 12,6 m.
Šiuo metu šiaurės rytinėje dalyje su Karvės ola susijungė gretima mažesnė smegduobė. Bendras ilgosios ašies ilgis 22,2 m. Vakarinės didžiosios dalies skersmuo 15,3 m; gylis virš 12,5 m, mažosios rytinės dalies skersmuo 9,4 m, gylis apie 5,3 m.
Įgriuvos apačioje, nuo 9,5 m gylio, atsiveria ištirpusio gipso...
Karstiniai ežerėliai yra jauniausi Europoje, susiformavę karstinių procesų metu. Daugiausia jų yra Kirkilų ir Drąseikių kaimuose ir jų apylinkėse. Tai nuo 30 iki 100 m 3 ploto vandens telkiniai. Vidutinis jų gylis – nuo 0,8 iki 4,5 m. karstiniai ežerėliai telkšo nebūtinai vienoje smegduobėje, o dažnai apjungia kelias smegduobes ar net jų grupes. Viena smegduobė gali pakartotinai įgriūti net kelis kartus, o įgriuvus gretimų smegduobių pertvaroms, susidaro sudėtingo kontūro karstiniai ežerai.
Kirkilų kaimo šiaurvakariniame pakraštyje telkšo labiausiai išsiskiriantis visame karstiniame...
Ši karstinės kilmės versmė, 1985 m. paskelbta geologijos paminklu, yra Biržų rajone, Likėnų k. Ji duoda pradžią Smardonės upeliui, kuris įteka į Tatulos upę. Šaltinio duburį sudaro į ovalų piltuvą su labai sulėkštėjusiu dugnu panaši įgriuva, kurios kryžmiški skersmenys siekia 15 ir 17 metrų. Virš šaltinio vandens lygio iškilę žalia velėna pasidengęs iki 1,5 m aukščio priemolingi krantai. Šio šaltinio duburyje, kurio dugne yra dumblingos sąnašos ir sumėtyti akmenys (rieduliai), yra dvi verpetuojančios (ypač per pavasario polaidį) sietuvos, nueinančios į...
