Subatės miesto istorinis centras Ilūkstės krašte – valstybinės reikšmės urbanistinis paminklas, susidaręs XVI-XIX amžiais. Darinyje randami trijų tikėjimų maldos namai, mažaaukščiai mediniai namai, nusidriekę išilgai siaurų, vingiuotų gatvelių. Istorinio centro valstybinės apsaugos Nr.: 7430. Gamtos sąlygos – miesto padėtis ant poledinės įlankos kranto (su Mažuoju ir didžiuoju Subatės ežerais joje) Subatei suteikia Latvijai nebūdingas kraštovaizdžio perspektyvas. Subatės istorinį centrą sudaro Vecsubatė ir Jaunsubatė, jas jungia tiltas. Iš esmės miestas išsidėstęs ant dviejų kalvų, apačioje, aplink visą miestą, 5 km driekiasi Subatės Mažasis ir Subatės Didysis ežerai.
Iki mūsų dienų paminklas prarado dalį istorinės vertės. To priežastis – sovietmečio netausojantis ir aplaidus požiūris į kultūrinių-istorinių objektų saugojimą. Neišliko Turgaus aikštės pastatai (išskyrus katalikų bažnyčią ir dabartinį valdžios pastatą).
Kadaise buvę žydų namai, krautuvėlės, būstų šeimininkų namai buvo nacionalizuoti, pateko butų ir komunalinio ūkio žinion. Miesto valdžia XX amžiaus 7 dešimtmetyje atliko šių pastatų kapitalinį remontą ir juos perdarė į 2, 3, 4 kambarių butų namus. Šiandien vertingus statybos laikotarpio ženklus galime išvysti tik tuose namuose, kurie liko žmonių nuosavybėje. Subatė yra daugiatautis miestas, kiekviena tauta įnešė savo akcentą į miesto statybą (langų rėmų raižiniai, langinių formos, durys, priemenės).
1972 metais visiškai sunaikintas Subatės centro ir gatvių akmens grindinys. Nedideli grindinio fragmentai išliko Ilūkstės ir Skolas gatvėse. Senesnių laikotarpių mediniai pastatai praradę savo senovinę išvaizdą. Šiandien vertingi statybų laiko ženklai matomi tik tuose namuose, kurie išliko gyventojų nuosavybėje.
