Siaurukas – taip visų meiliai vadinamas Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, skaičiuoja antrąjį šimtmetį. Jis pradėjo veikti 1899 metais. Tai buvo juodų garvežių ir medinių vagonėlių laikas. Siaurasis geležinkelis Anykščius pasiekė praėjusio šimtmečio pabaigoje. Caro valdžios nutiestas siaurasis geležinkelis Pastovys–Švenčionėliai–Utena–Panevėžys tarnavo medienai gabenti iš masiškai kertamų miškų ir keleiviams vežti. Dar ir pokario laikais, kai nekursavo autobusai, tai buvo pagrindinė susisiekimo priemonė. Anykštėnai traukinuku keliaudavo į Švenčionėlius, kad iš ten galėtų pasiekti Vilnių. Vežė siauruku iki pirmos plataus geležinkelio stoties ir tuos, kuriuos trėmė į Sibirą. Ne vienam iš jų toji kelionė buvo paskutinė...
XX a. pirmoje pusėje siaurukas buvo pagrindinė transporto priemonė Aukštaitijoje, pervežanti ir keleivius, ir krovinius. Siauruoju geležinkeliu į Panevėžį iš apylinkių buvo gabenami linai, bekonai, cukriniai runkeliai, miltai, sviestas, sėmenys, miško medžiaga, smėlis. Ūkininkams siaurukas gabeno druską, trąšas, žibalą, anglis. Įvairiais laikotarpiais keitėsi jo paskirtis. Pakilimą siaurasis geležinkelis išgyveno tarpukariu, kai buvo plačiai naudojamas įvairiose ūkio šakose. Vėliau jo įprastos funkcijos ėmė silpti. 1996 m. užsidarė geležinkelio atšakos į šiaurę nuo Panevėžio. 2001 m. jis nustojo veikti ir kaip keleivinė susisiekimo priemonė ir ėmė kurtis kaip istorinis-turistinis traukinys, o Anykščių stotyje pradėta kaupti siaurojo geležinkelio muziejinė ekspozicija. Dabar Siaurukas laikomas vienu unikaliausių ir saugotinų Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų.
Įdomu aplankyti Anykščių geležinkelio stotį, statytą 1901m., įsikūrusią Anykščių miesto šiaurinėje dalyje prie siaurojo geležinkelio ruožo Rubikiai–Anykščiai–Panevėžys. Apsilankymą stotyje galima pavadinti ekskursija į praėjusį šimtmetį. Iki mūsų dienų išliko beveik nepakitęs visas stoties kompleksas: vandens bokštas ir vandens kolonėlė, pagrindinis stoties pastatas, prekių sandėlis (pakhauzas), metalinis tiltas, bėgiai. Iš Anykščių siauruku į mokslus traukė J.Biliūnas, A.Vienuolis-Žukauskas.
Seniau kiekvieną dieną vakarais daugelis miestelio gyventojų pasivaikščiodami eidavo į geležinkelio stotį – ne vien tik palydėti ar sutikti traukinį, bet ir pasižmonėti. Anykštėnai apsirengdavo išeiginiais drabužiais, perone moterys pardavinėjo garuojančius didžkukulius. Tai būdavo šventė. Pastaraisiais metais išsiplėtė komplekso pristatymo galimybės: įrengta stoginė riedmenims apsaugoti, stoties teritorijoje galima pasivažinėti veikiančiais eksponatais – dviračiais ant bėgių, rankine drezina. Svarbiu geležinkelio stoties akcentu tapo garvežys "Kukuška", pagamintas 1949 m. "Škodos" gamykloje.
Siaurojo geležinkelio stoties muziejaus misija – išsaugoti veikiantį siaurąjį geležinkelį bei efektyviai integruoti jį į visuomenės gyvenimą. Keleivius vilioja keliauti išsaugotos senojo geležinkelio vertybės, daugiau kaip penkiasdešimt gamtos, istorijos ir kultūros paveldo objektų greta siaurojo geležinkelio.
