Senas sėlių piliakalnis, kuriame buvo gyvenama nuo I a. pr. Kr. Mūsų laikais matomos piliakalnio vietoje buvusios Veclašų (Tyzenhauzų) dvaro pastatų komplekso liekanos.
Lašų piliakalnio pirminis variantas smarkiai perdarytas pastačius rūmus. Dar lankantis A.Bilšteinui, ant kalno stovėjo mediniai dvaro rūmai, kuriuos vėliau nugriovė ir pastatė jų vietoje mūrinius. Šie buvo sugriauti per Pirmąjį Pasaulinį karą. Statant rūmus, piliakalnio šonai apmūryti laukų akmenų siena, o šiaurinėje pusėje nutiestas lanko pavidalo užvažiavimas. Apie piliakalnį byloja ir šiaurinėje jo dalyje konstatuotas gyvenvietės kultūrinis sluoksnis. Piliakalnyje rastos nežiestos, drėbtos, glotnios ir žiestos keramikos šukės, kurios patvirtina, kad piliakalnis buvo naudojamas nuo I a. pr.m.e. iki vėlyvojo geležies amžiaus (X-XII a).
Lašų dvaro rūmai pastatyti 1881 metais. Nuniokoti per Pirmąjį Pasaulinį karą. Rūmai buvo vieni įspūdingiausių negotikinio stiliaus paminklų Latvijoje. Buvę savininkai XIX a. pirmoje pusėje - K.Tyzenhauzas (1786-1853), po jo mirties – duktė Marija (1827-1890), ištekėjusi už grafo A.Pžezdieckio (1814-1871), ir dvaras atiteko Pšezdieckių nuosabybėn. Jį paveldėjo grafo sūnus Aleksandras Konstantinas (1846-1897), kurio žmona buvo Elžbieta Pliaterytė-Zyberk (1844-1907). Paskutinis dvaro valdytojas buvo jų sūnus Reinoldas (1884-1955).