Karstiniai ežerėliai yra jauniausi Europoje, susiformavę karstinių procesų metu. Daugiausia jų yra Kirkilų ir Drąseikių kaimuose ir jų apylinkėse. Tai nuo 30 iki 100 m3 ploto vandens telkiniai. Vidutinis jų gylis – nuo 0,8 iki 4,5 m. karstiniai ežerėliai telkšo nebūtinai vienoje smegduobėje, o dažnai apjungia kelias smegduobes ar net jų grupes. Viena smegduobė gali pakartotinai įgriūti net kelis kartus, o įgriuvus gretimų smegduobių pertvaroms, susidaro sudėtingo kontūro karstiniai ežerai.
Kirkilų kaimo šiaurvakariniame pakraštyje telkšo labiausiai išsiskiriantis visame karstiniame ežeryne Kirkilų (Ilgasis arba Upėgalis) ežeras, susidaręs iš vandens prisipildžiusių ir apsijungusių ne mažiau kaip 30 skirtingo amžiaus ir dydžio smegduobių (ežero prieigose taip pat gausu pavienių apvandenintų, užpelkėjusių ir sausų smegduobių). Tai maždaug nuo 3,9 iki 6,0 ha ploto ežeringas labirintas, kurio labai vingiuota, su kyšuliais daugiau kaip 2,5 km ilgio kranto linija.
Karstiniuose ežerėliuose vyksta įvairūs biologiniai procesai. Tik šiuose ežerėliuose randamos plika akimi matomos įvairių sieros bakterijų kolonijos. Juose taip pat auga įvairūs vandens augalai: maurabragiai (Chara), nertys (Ceratophyllum demersum), plūdenos (Lemna), meldai (Schoenoplectus). Senesnių karstinių ežerėlių pakrantės apaugusios medžiais. Vasaros metu, nukritus vandens lygiui, jų pakraščiuose formuojasi smilgų bendrijos.
Pavasario polaidžių metu ir po liūčių vanduo žymiai pakyla ir apsemia pusiasalius, taip susidaro daugiau salų. Šio labai sudėtingos formos ežero didžiausias ilgis apie 600 m, plotis 300 m, didžiausias gylis siekia 6–7 m. Nuo Kirkilų ežero piečiausios atšakos 1926 m. iškastas melioracijos griovys (įtakojęs naujų smegduobių susidarymą šio kanalo trasoje) jungia jį su pietvakariuose už trijų kilometrų plytinčiu Užubalių durpynu. Iš Kirkilų ežero šiaurinio galo išteka melioruotas upelis Šilinėlis, kuris už 1 kilometro prateka per Jonavos (Šilinio) 3,5 ha ploto ežerėlį ir dar už 1,2 km pasiekia Apaščios upę. Šilinėlio upeliu iš Kirkilų ežero nuteka vandens perteklius, o esant aukštesnei patvankai Apaščioje, potvynio vanduo paplūsta upeliu aukštupio link ir per tą patį Šilinio ežerą pasiekia Kirkilų ežerą, pakelia jame vandens lygį, kuris paprastai laikosi 46,7 m absoliutiniame auštyje (vandens lygio svyravimo amplitudė siekia 2,4 m).
Kirkilų ežeras ir jo apyežeris su kaimo sodybomis kiekvienam čia apsilankiusiam patrauklūs ir įsimintini. Itin gražus ežeras žiema, kai apsikloja baltomis sniego pusnimis ir pro neužšalusius akivarus vis pučia garą, kuris kyla virš apšarmojusių belapių krūmynų tarsi kartu su sodybose pro kaminus virstančiais dūmais. Pavasarį, kai apie ežerą pievos suveši šviežia ryškia žaluma, baltomis ievų pynėmis pasidabina pakrantės, kai vasarą tankūs sąžalynai krantuose aidi nuo lakštingalų, volungių ir kitų sparnuočių trelių, čia taip pat miela malonu pabūti. Be galo jaukus ir puošnus Kirkilų ežeras rudenį, kai auksu sutviska beržų guotai, parausta ne tik šermukšniai, bet ir klevų lapija, o palei žemę tarp čežančių lapų slepiasi lepšės, šen bei ten nusidriekia baltai taškuotų musmirių vėriniai. Ežere esama žuvų, plauko laikinių ančių būriai, kartais užklysta gervių, gulbių, pakrantėse sukinėjasi kiaunės, paslapčiomis šmižinėja ir savo urvus vis tobulina bebrai.
2015 m. pastatytas Biržų regioninio parko apžvalgos bokštas, nuo kurio matosi Kirkilų karstinių ežerėlių unikalus kraštovaizdis. Apžvalgos bokšto aukštis yra beveik 32 metrai, apžvalgos aikštelė yra 30 metrų aukštyje. Nuo šios aikštelės matyti ne vien karstiniai ežerėliai, bet ir Kirkilų kaimas, šalia esančios vietovės.