2011 metų pavasarį Biržų regioninio parko Karajimiškio kraštovaizdžio draustinio smegduobyne, kur žemės paviršių aktyviai formuoja karstiniai reiškiniai, Mantagailiškio „Gojelio“ miške, karstinės kilmės senos smegduobės šiaurinio šlaito sienelės papėdėje tarp uolienų luitų speleologai rado landą į urvą. Netrukus smegduobė, kurioje buvo išaiškintas šis urvas, ir kurioje buvo aptikta barsuko lankymosi ženklų, buvo pavadinta „Barsuko ola“.
2012 m. rudenį maždaug 2,5 ha ploto teritorijoje įrengtas pažintinis-geologinis pėsčiųjų takas su sutankinto grunto danga, kurio bendras ilgis yra apie 700 m. Tako pradžia yra prie smegduobės „Geologų duobė“, toliau takas veda pro smegduobę „Lapės ola“, o pasiekus „Gojelio“ miško pietvakarinį pakraštį „įveda“ į čia tūnantį smegduobyną, kuriame yra smegduobė „Barsuko ola” ir kitos dar didesnės bei gilesnės smegduobės. Toliau takas vingiuoja į šiaurę ir veda palei miško pakraštyje išsidėsčiusias smegduobes, leidžiasi pro karstinį atlikuonį, lanku juosia vieną didžiausių smegduobių ir grįžtant dar nusileidžia į kitą smegduobę, iš kurios pakilus tarp kitų mažesnių vėl grįžtama į „Gojelio“ pakraštį. Takas leidžia apžvelgti net 13 smegduobių, iš kurių trys yra sudėtingesnės savo forma, ir kurių duburiuose yra susijungusios po dvi ar tris anksčiau atsivėrusios smegduobės.
Geologų duobė atsivėrė 2003 m. balandžio 22 d., kelios dienos prieš Lietuvos geologų dieną. Tai smegduobė Karajimiškio kaime, vos per kilometrą nutolusi nuo smegduobės Karvės olos.
Lapės olos skersmuo viršuje – beveik idealus apskritimas (16x17 m), jos gylis apie 7,4 m. Ši smegduobė iš kitų išsiskiria joje chaotiškai suvirtusiais dolomito su gipso tarpsluoksniais luitais. Lapės ola yra visą laiką sausa – joje ir pavasarį, tirpstant susikaupusiam sniegui, vanduo neužsistovi; ši įgriuva dugne turi dar neužakusių kiaurymių, susietų su, karstėjant uolienoms, atsiradusiomis ir požemiu nusitęsusiomis ertmėmis.
