Ši karstinės kilmės versmė, 1985 m. paskelbta geologijos paminklu, yra Biržų rajone, Likėnų k. Ji duoda pradžią Smardonės upeliui, kuris įteka į Tatulos upę. Šaltinio duburį sudaro į ovalų piltuvą su labai sulėkštėjusiu dugnu panaši įgriuva, kurios kryžmiški skersmenys siekia 15 ir 17 metrų. Virš šaltinio vandens lygio iškilę žalia velėna pasidengęs iki 1,5 m aukščio priemolingi krantai. Šio šaltinio duburyje, kurio dugne yra dumblingos sąnašos ir sumėtyti akmenys (rieduliai), yra dvi verpetuojančios (ypač per pavasario polaidį) sietuvos, nueinančios į 1,5-3 m gylį.
Į Smardonės šaltinį vanduo atiteka iš sukarstėjusių nuosėdinių uolienų sluoksnių (gipso, dolomito ir kt.). Jis kartokas gerti, turi silpną nemalonų sieros vandenilio dujų, tarsi papuvusio kiaušinio kvapą – dėl kurio prigijo toks pavadinimas.
Šaltinio vandens sudėties pirmuosius tyrimus yra atlikęs ir 1816 m. rezultatus paskelbęs elektrochemikas Tcheodoras Grotthussas. Anksčiau šaltinio vanduo buvo taikomas gydymo tikslams, tačiau šiandien nebevartojamas.
