Biržai – miestas šiaurės Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, 66 km į šiaurę nuo Panevėžio. Išsidėstęs 201 km į šiaurę nuo Vilniaus ir 90 km į pietus nuo Rygos, netoli Latvijos sienos. Miesto teritorijoje į Širvėnos ežerą Biržų šiauriniame pakraštyje įteka Agluona ir Apaščia.
Biržų vardo kilmė nėra aiški. Galima manyti, kad jis kilęs nuo bendrinio žodžio biržis „beržynas“, „ruplusis beržas“, biržė „beržynėlis“, biržtva „beržynas, baltmiškis“. Todėl pirminė reikšmė galėjo būti susijusi su miško, krūmų, beržyno ar beržynėlio savokomis. Manoma, kad apgyvendinant vietovę čia augę daug beržų.
Biržų katalikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia statyta 1857-1861 m. grafo Jono Tiškevičiaus lėšomis. Manoma, kad pagal Vilniaus universiteto auklėtinio Tomo Tišeckio projektą (jis projektavo ir Astravo rūmus). Architektūriniu požiūriu bažnyčia – darni klasicizmo ir baroko stilių harmonija, nors vyrauja vėlyvojo baroko bruožai (trijų tarpsnių bokštai).
Neogotikinė evangelikų reformatų bažnyčia, pastatyta 1874 m. pagal Rygos architekto H. Šelo projektą, primena didikų Radvilų laikus. Ši giminė pradedant Kristupu Radvila Perkūnu regione skelbė ir platino evangelikų reformatų tikėjimą: miesto burmistru, patarėju, suolininkais galėjo būti evangelikų tikybos žmonės – katalikai neįsileidžiami. Kristupas Radvila įsakė būtinai lankyti evangelikų reformatų bažnyčią. Už pamaldų praleidimą grėsė baudos. Tokios religinės politikos pasekmė – Radvilų klestėjimo laikais Biržuose gyveno beveik išimtinai evangelikai reformatai. Karolina Radvilaitė, antrą kartą ištekėjusi už kataliko vyro ir priėmusi katalikybę, 1692 m. paskyrė lėšų katalikų bažnyčios statybai.
