Astravo (grafų Tiškevičių) dvaro kompleksas.
Lietuvą prisijungus prie carinės Rusijos, Biržai iš nusigyvenusių Radvilų atiteko grafui Tiškevičiui. Naujieji šeimininkai šiaurinėje Širvėnos ežero pakrantėje XIX a. viduryje pasistatė puošnius, klasicizmo ir ampyro stilių, dviaukščius netaisyklingo plano rūmus su žemu mezoniniu, aukštu belvederiu, dviem vienaaukščiais fligeliais. Be rūmų, dvaro kompleksą sudarė arklidės, šunininko namelis, malūnas, ūkiniai pastatai, arkinė užtvanka-tiltas:
•į italų vilą panašūs mūriniai ampyro stiliaus rūmai, statyti 1842 m., perstatyti 1862 m., architektas Tomas Tišeckis. Ypač vertingas buvo klasicistinis rūmų vidaus dekoras, įspūdingas reprezentacinis holas, dvi salės. Viduje dviaukštis su 8 kolonomis ir medine drožinėta apdaila vestibiulis. Rūmų prieangį puošusios liūtų skulptūros, išlietos XIX a. viduryje Sankt Peterburge. Dabar prie rūmų įėjimo pastatytos betoninės dekoratyvinės liūtų skulptūros. Autentiškos skulptūros nuo 1937 ar 1938 m. stovi prie Kauno karo muziejaus.
•arkinis, panašus į romėnų akveduką tiltas-užtvanka per Apaščią, pastatytas 1860 m.
•vandens malūnas pastatytas 1867 m.
Astravo parkas.
Rūmus supo jaukus parkas su tvenkiniais. 1862 m. prie centrinių parko rūmų įveistas mišraus plano parkas. Astravo parke auga paprastosios eglės, pušys, ąžuolai, prie kanalo – siauralapės guobos, prieš rūmus – dvikamienė 22 m mažalapė liepa, kurios kamienų skersmenys siekia 1 m, čia esama ir paprastųjų liepų, skripstų, baltųjų tuopų, vinkšnų, juodalksnių. Iš introdukuotų – keturios 25 m aukščio Veimuto pušys, 8 europiniai maumedžiai, karpotojo beržo karpytlapės formos medis, diemedis. Parke auga daug krūmų: darželinių jazminų, pilkųjų lanksvų, kūminių ir siauralapių karaganų, šermukšnialapių lanksvūnių, sidabrinių žilakrūmių. Įregistruoti 32 sumedėję augalai. Parke aptiktos 9 rūšys šikšnosparnių. Net 6 iš jų įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Parko pietinę pusę skalauja Širvėnos ežeras. Šiaurinėje pusėje iškastas kanalas. Pietvakariuose – kūdra. Netaisyklingos formos tvenkiniai labai patrauklūs – tarytum jie būtų ne dirbtiniai, o natūralūs.
Širvėnos ežeras, pėsčiųjų lieptas
Širvėnos ežeras yra pirmasis dirbtinis ežeras Lietuvoje, suformuotas 1575 m. Jis buvo skirtas Biržų pilies ir miesto prieigoms saugoti. Širvėnos vidutinis gylis tik 2,2 m, apie 12 km ilgio kranto linija labai vingiuota. Priklauso Širvėnos kraštovaizdžio draustiniui. Ežeras atsirado patvenkus Apaščios ir Agluonos upių santaką. Agluona baigia savo kelią Širvėnoje, o Apaščia, prasiveržusi pro užtvanką, keliauja toliau. Ežero plotas apie 325 ha. Širvėnos ežero nendrynuose gausu paukščių: aptiktos 82 jų rūšys. Dvi rūšys įtrauktos į Raudonąją knygą – didysis baublys ir pievinė lingė. Čia tai pat veisiasi retų, nykstančių rūšių varliagyviai. Pasigrožėti nuostabiu Širvėnos kraštovaizdžiu galima einant mediniu pėsčiųjų tiltu (525 m ilgio) į Astravą.
