Už 5 kilometrų nuo Anykščių, Niūronyse, esantis unikalus Arklio muziejus – vienintelis Lietuvoje. Jis įkurtas 1978 m. agronomo prof. Petro Vasinausko iniciatyva, kai profesorius žemaitukais apkeliavo Lietuvą ir pamatė, kad arklys pasitraukė iš žmogaus gyvenimo.
Muziejaus pradžia – du klojimai ir šalia jų esančios pradinės mokyklos patalpos, kur sudėti pirmieji eksponatai: išsirikiavo iš visos Lietuvos surinkti vežimai, lineikos, bričkos, ratai, arklai, plūgai, kiti padargai, pakinktai, balnai, arklių sukamos linaminės, kuliamosios, sėjamosios, bulviakasės, pjaunamosios. 1987 m. buvo pastatyta kalvė, 1993 metais duris lankytojams atvėrė Striukų aukštaitiška sodyba.
1996 m. buvusiose Niūronių bendrovės patalpose įsikūrė arklio istorijos ekspozicija, 1998 m. arčiau pagrindinių ekspozicijų atkelta kalvė, stovėjusi kaimo gale. 2000 m. iš Paelmio kaimo atgabentoje klėtyje duris atvėrė Jurgio Kazlausko drožinių ekspozicija. Greta pirmosios iškilusioje antrojoje – Legų – aukštaitiškoje sodyboje pastatytas molinis tvartas.
Niekas iš steigėjų neįsivaizdavo muziejaus be gyvų eksponatų – arklių, Niūronyse atsiradusių 1980 metais. Šiuo metu kaime veikia du žirginio sporto klubai.
Muziejui dabar priklauso 15 pastatų. Muziejaus ekspozicijose lankytojai gali susipažinti su įvairiais žemės ūkio padargais, transporto priemonėmis, kavalerijos istorija, sužinoti apie arklį visokiausių įdomybių, vyksta įvairios edukacinės programos. Kiekvieną rudenį vyksta muziejininkų ekspedicijos po Anykščių rajono kaimus, kaupiami eksponatai, gausėja rinkiniai.
1999 m. Arklio muziejuje iškepamas pirmas duonos kepalas, neilgai trukus, nuaudžiama pirma lovatiesė ir nukalama pirma pasaga. Yra trys būdai praturtinti savo žinias, ar pagerinti amato įgūdžius. Audimo, kalvystės, keramikos amatai muziejuje demonstruojami Amatų centre, lankytojai čia pat mato vieną ar kitą procesą. Ypač didelio susidomėjimo sulaukia senovinėse aukštaitiškose sodybose vykstančios edukacinės programos, kur prie duonkepės galima išgirsti pasakojimų apie Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Jurginių ir Sekminių papročius, pasimokyti kepti duoną, lieti žvakes, pažaisti senovinių žaidimų, pasivaišinti kaimiškais skanėstais – duona, medumi, sūriu, lašinukais.
